Dantų plombavimas

Dantų plombavimas dažniausiai atliekamas, kai:

• dantis reaguoja į karštą, saldų ar rūgštų maistą;
• jaučiamas skausmas kramtant;
• dantyje matoma ertmė, patamsėjimas ar audinių nelygumas;
• sena plomba yra nusidėvėjusi, įskilusi ar iškritusi;
• tarp plombos ir danties atsiranda nesandarumo požymių;
• po sena plomba įtariamas antrinis ėduonis;
• dėl plombos defekto sunku tinkamai išvalyti dantį.

Ankstyvos stadijos ėduonis ne visada sukelia skausmą. Dėl šios priežasties danties pažeidimas neretai nustatomas profilaktinės apžiūros metu.

Ne kiekvieną ankstyvą ėduonies pažeidimą būtina iš karto plombuoti. Kai danties paviršius dar nėra suiręs, tam tikrais atvejais gali būti taikomos profilaktinės ir remineralizuojamosios priemonės. Tinkamiausias gydymo būdas parenkamas įvertinus pažeidimo vietą, gylį, aktyvumą ir individualią paciento ėduonies riziką.

1. Danties apžiūra ir diagnostika
   Pirmiausia gydytojas odontologas apžiūri dantį, įvertina pažeidimo vietą, gylį ir likusių danties audinių būklę. Taip pat patikrinama sena plomba, jei pacientas kreipiasi dėl jos keitimo. Kai vien klinikinės apžiūros nepakanka, gali būti atliekama rentgeno nuotrauka. Ji padeda įvertinti tarpdančiuose, po plomba ar gilesniuose danties sluoksniuose esančius pakitimus. Rentgeno tyrimas skiriamas tik tada, kai jis reikalingas diagnozei arba gydymo planui patikslinti. Prieš procedūrą pacientui paaiškinama danties būklė, numatoma gydymo eiga ir galimos alternatyvos.
2. Nejautra
   Atsižvelgiant į ėduonies gylį, danties jautrumą, procedūros apimtį ir paciento poreikius, gali būti atliekama vietinė nejautra. Nejautra dažniau taikoma gydant gilesnį pažeidimą, jautrų ar skausmingą dantį. Ji taip pat gali padėti patogiau jaustis odontologinio gydymo bijantiems pacientams. Kai pažeidimas nedidelis ir procedūra neturėtų sukelti ryškaus diskomforto, gydymas gali būti atliekamas be vietinės nejautros. Sprendimas priimamas kartu su pacientu.
3. Pažeistų audinių pašalinimas
   Gydytojas pašalina infekuotus ir negrįžtamai pažeistus danties audinius. Tam naudojami rotaciniai instrumentai ir kitos konkrečiai situacijai tinkamos priemonės. Gydant gilius ėduonies pažeidimus, esančius arti danties pulpos, gali būti taikomas selektyvus pažeistų audinių pašalinimas. Tai reiškia, kad prie pulpos esantys audiniai šalinami atsargiau, siekiant sumažinti pulpos atvėrimo ir sudėtingesnio gydymo riziką. Svarbiausia sąlyga yra tinkamai paruošta ir sandariai užpildyta ertmė. Jeigu valant dantį paaiškėja, kad pažeidimas pasiekė pulpą arba danties audinių liko per mažai patikimam plombavimui, gydytojas gali paskirti kitą gydymo būdą.
4. Danties plombavimas
   Paruošta ertmė išvaloma ir, kiek įmanoma, apsaugoma nuo drėgmės. Tinkama darbo lauko izoliacija yra svarbi plombos sukibimui su danties audiniais ir restauracijos sandarumui. Ertmė dažniausiai atkuriama šviesoje kietėjančiu kompozitu. Medžiaga dedama ir formuojama pagal klinikinę situaciją, o kiekvienas jos sluoksnis sukietinamas specialia lempa. Gydytojas atkuria ne tik prarastą danties dalį, bet ir jo funkcijai svarbią anatominę formą. Taisyklingai suformuojamas kramtomasis paviršius, kontaktas su gretimu dantimi ir plombos kraštai.
5. Sąkandžio patikrinimas ir poliravimas
   Baigus plombuoti patikrinama, ar plomba netrukdo taisyklingai sukąsti ir kramtyti. Prireikus jos forma koreguojama. Plombos paviršius nupoliruojamas, kad būtų lygus ir kuo mažiau kauptų apnašas. Pacientui paaiškinama, kaip prižiūrėti dantis po plombavimo.

Daugelis plombavimo procedūrų atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl gydymo metu pacientas nejaučia skausmo. Galimas spaudimo, lietimo ar vibracijos pojūtis.

Kai nejautros poveikis praeina, dantis kurį laiką gali būti jautresnis šalčiui, kramtymui ar sukandimui. Nedidelis laikinas jautrumas galimas po gilesnio plombavimo, tačiau jis turėtų palaipsniui silpnėti.

Jeigu gydytą dantį labai skauda, skausmas didėja, trukdo miegoti arba atrodo, kad plomba yra per aukšta, reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą.

Procedūros trukmė priklauso nuo pažeidimo dydžio, vietos, danties būklės, keičiamos plombos apimties ir atkuriamų paviršių skaičiaus.

Nedidelio pažeidimo gydymas paprastai atliekamas per vieną vizitą. Sudėtingesniu atveju gali prireikti daugiau laiko arba papildomo gydymo. Tikslesnę procedūros trukmę gydytojas gali nurodyti įvertinęs konkretų dantį.

Kol veikia vietinė nejautra, svarbu nekramtyti gydyta puse ir saugotis, kad netyčia neįsikąstumėte lūpos, skruosto ar liežuvio.

Šviesoje kietėjantis kompozitas sukietinamas procedūros metu, todėl, nejautrai praėjus ir gydytojui nepateikus kitų nurodymų, įprastai galima valgyti. Pirmąją dieną verta stebėti, ar plomba netrukdo sukąsti.

Plombuotą dantį reikia valyti taip pat kruopščiai kaip kitus dantis. Svarbu:

• du kartus per dieną valyti dantis fluoro turinčia pasta;
• kasdien valyti tarpdančius;
• riboti dažną cukraus turinčių užkandžių ir gėrimų vartojimą;
• reguliariai lankytis profilaktinėms apžiūroms;
• atlikti profesionalią burnos higieną gydytojo arba burnos higienisto numatytu dažniu.

Plomba apsaugo atkurtą danties dalį, tačiau nepašalina naujo ėduonies rizikos. Ėduonis gali atsirasti ir prie plombos kraštų, todėl ilgalaikiam rezultatui ypač svarbi kasdienė burnos priežiūra.

Plombos tarnavimo laikas kiekvienam pacientui skiriasi. Jis priklauso nuo plombos dydžio ir vietos, likusių danties audinių kiekio, sukandimo jėgų, griežimo dantimis, burnos higienos, mitybos ir reguliarios profilaktinės priežiūros.

Net ir kokybiškai atliktas plombavimas nėra amžinas. Plombos būklė vertinama profilaktinių apžiūrų metu. Plomba keičiama arba koreguojama tada, kai nustatoma tam tikra klinikinė priežastis, o ne todėl, kad praėjo konkretus metų skaičius.

Dantų ėduonis savaime neišnyksta. Pažeidimui gilėjant gali būti prarandama vis daugiau sveikų danties audinių.

Laiku atliktas gydymas dažniausiai leidžia taikyti mažesnės apimties procedūrą. Pažeidimui pasiekus pulpą gali prireikti dantų šaknų kanalų gydymo. Stipriai susilpnėjusį dantį gali tekti atkurti ne plomba, o užklotu, vainikėliu ar kitu protezavimo būdu.

Pastebėjus danties jautrumą, patamsėjimą, ertmę, iškritusią plombą ar kitus pakitimus, svarbu registruotis gydytojo odontologo apžiūrai. Konsultacijos metu bus įvertinta danties būklė, prireikus atliktas rentgeno tyrimas ir parinktas tinkamiausias gydymo būdas.

„Diadenta“ klinikoje dantų plombavimas planuojamas individualiai, įvertinus ne tik matomą danties pažeidimą, bet ir jo gylį, danties audinių būklę bei galimas gydymo alternatyvas.

Gydymo metu siekiama išsaugoti kuo daugiau sveikų danties audinių ir atkurti taisyklingą danties formą bei funkciją. Prireikus atliekama skaitmeninė rentgeno nuotrauka, padedanti tiksliau įvertinti pažeidimo apimtį ar po sena plomba esančius pakitimus.

Pacientui paprastai ir aiškiai paaiškinama:

• kokia yra danties būklė;
• kodėl reikalingas plombavimas;
• ar seną plombą būtina keisti;
• kokios galimos gydymo alternatyvos;
• kaip prižiūrėti plombuotą dantį po procedūros.

Odontologijos klinikos „Diadenta“ komanda daug dėmesio skiria ne tik pažeisto danties gydymui, bet ir ėduonies priežasčių bei pakartotinio pažeidimo rizikos aptarimui. Specialistai pateikia reikiamą informaciją, kaip prižiūrėti savo burnos ertmę bei kaip dažnai lankytis profilaktiniams vizitams.